- dvilinkis
- 1 dviliñkis sm. (2) žr. dvilinkė: 1. ppr. pl. Dvejus dvilinkiùs languotus turiu Šts. Užvilk ant duknų dvilinkį Rt. Jei netilps kviečiai į maišus, tai paimsi nors porą dviliñkių, bet supilti reik Als. 2. Tie dviliñkiai baisiai pikti KlvrŽ. Dviliñkiai užpuolė arklius Rs. Dvilinkis kibo savo geltonas glindas arkliams prie plaukų ir karčių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.